Tarp mūsų, mergaičių...

– O tempora, o mores! – pasakytų turbūt mūsų prosenelės, pamačiusios Mooncup'ą, Lietuvoje dar vadinamą Mėnulio puodelu.

Apie tokį dalyką sužinojau prieš keletą metų, visai atsitiktinai užtikusį jį tarp daugkartinių higienos priemonių vienoje iš internetinių parduotuvių. Praėjus kiek laiko apie jį man užsiminė viena draugė, bet ir tuomet neatkreipiau į jį didesnio dėmesio, nors ir buvo minčių prie progos jį įsigyti. Prieš porą mėnesių apie tai prakalbo dar viena mano draugė, ir aš sugalvojau pasinaudoti proga išbandyti šį daiktą, kuris yra užkariavęs daugelio moterų visame pasaulyje simpatijas. Tuo labiau, kad internetas mirgėjo daugybe kalėdinių akcijų, tad galėjau šį daiktą nusipirkti tikrai pigiai.

Kadangi praktiškai neįmanoma, kad koks nors daiktas patiktų absoliučiai visiems, taip ir su šiuo Mėnulio puodeliu – atsiliepimų internete galima rasti labai įvairių. Tačiau aišku viena – abejingų nėra: arba labai patinka ir negrįžtų prie jokios kitos higieninės priemonės, arba labai nepatinka (kaip paaiškėjo – daugiausiai dėl išankstinio nusistatymo). Kiek teko skaityti komentarų, konservatyvesnių lietuvaičių tarpe daugiau skeptikų, tačiau anglakalbių tarpe iš viso beveik neradau neigiamų atsiliepimų apie šį produktą, kurį giria tiek anglės, tiek amerikietės, tiek australės, tiek skandinavijos moterys. Tai kuo aš prastesnė? :)

Žodžiu, prisiskaičiusi visko, ko tik netingiu, pasiryžau išbandyti Mėnulio puodelį ir aš. Turiu prisipažinti, kad pirmas bandymas buvo tikrai nevykęs, privertęs mane gerokai prasikankinti, ir maniau, kad tikrai mesiu lauk šią „silikoninę čerką“, kaip išsireiškė kažkuri internautė :) Tačiau gavusi keletą patarimų iš draugės, o ir paskatinta daugybės kitų nepažįstamų interneto bičiulių, kurių atsiliepimuose dažnai būdavo pabrėžiama, kad reikia prie šio produkto priprasti, o tam reikia bent trijų mėnesių, bandžiau dar kartą. Tiesa, kaip ir dauguma kitų moterų, turiu pripažinti, kad su šiuo Mėnulio puodeliu jautiesi tikrai nepaprastai patogiai. Vienintelis dalykas, ką reikia įveikti, tai įsidėjimo ir išsiėmimo procedūra. Čia gi į naudą prisiminti posakį, jog „sunku pratybose, lengva mūšyje“ – pasiryžau laukti antro bandymų „rato“.

Ir žinote, turiu pasakyti, kad praktiškai jaučiuosi nugalėtoja :) Tiesa, aš nebūčiau aš, jei nebūčiau sugalvojusi to puodelio pasitobulinti, pritaisydama jam virvelę, kad nebebijočiau, jog puodelis skradžiai prasmegs kažkur manyje ir negalėsiu jo rasti bei išsiimti, ir tai, turiu pasakyti, labai pasiteisino. Daugiausiai – psichologine prasme :) Tikiuosi, kad dar po vieno kito bandymų rato man nebereikės ir tos virvelės... :)

Beje, įdomu tai, kad dėl šio produkto ilgaamžiškumo internete galima rasti labai skirtingos informacijos. Matomai, kiekvienas gamintojas (Divacup, Instead, Lunette, Miacup ir kt.) nurodo skirtingai, na, o tas, kurį turiu, rekomenduotinas naudoti iki 10 metų... Neblogai, ar ne?

Kalbant apie tokius dalykus, kiekviena, matomai, renkamės skirtingai. Vienos – iš ekologinės pusės, kitos – iš finansinės, dar kitos – dėl patogumo. Aš galiu pasakyti, kad man visi šie trys kriterijai su Mėnulio puodeliu labai pasiteisino... Gaila tik, kad šis daiktas Lietuvoje nėra toks pigus, kaip čia, Amerikoje, kur jis kainuoja tiek, kiek kainuotų higienos priemonės, reikalingos 5-6 mėnesiams...

Žodžiu, aš išbandžiau. O jūs? :)

P. S. Daugiau apie tai: Wikipedijoje, Youtube, Privalumai ir trūkumai.