Kažkada vienos pažįstamos blog'e paskaičiau apie taip vadinamą šopoterapiją – prasiėjimą per parduotuves kasdienybės praskaidrinimui ir nuotaikos pakėlimui. Ir nors tada galvojau, kad man tokia terapija neveiktų, šiandien supratau, kad klydau. :)
Šiaip niekada nelaikiau savęs iš tų, kuriems patinka vaikščioti po parduotuves. Paprastai mane erzina žmonių daugybė, tas bendras triukšmo fonas, ieškojimas to, ko finale vis tiek nerandi (ypač jei tai batai ar rūbai). Tad paprastai mano šopoterapiniai bandymai baigiasi tuo, kad grįžtu namo dar labiau suirzusi ir nepatenkinta. :))
Tačiau, kaip jau greičiausiai supratote, šiandien TAI suveikė :) Gal dėl to, kad seniai tai bebuvau dariusi, gal dėl to, kad pastaruoju metu apskritai mažai kur išeinu iš namų, gal dėl to, kad išvažiavau iš namų anksti ryte, kol dar nei gatvėse, nei pačiose parduotuvėse nebuvo spūsčių. Taip pat, manau, „sulošė“ tai, kad neieškojau nei batų, nei rūbų. Ir dar vienas dalykas: man reikėjo vos vieno vienintelio dalyko – kartono, kurio, galvojau, greitai rasiu ir grįšiu namo :) Bet kartono neradau pirmose dviejose parduotuvėse, o pakeliui akys norėjo apžiūrėti viską iš eilės, laiko turėjau... taigi... Visokios rankdarbių-dovanų-medžiagų-kanceliarinės-knyginės parduotuvės buvo stropiai iššniukštinėtos :)
Namo grįžau su trimis didžiuliais maišais. Kažkodėl pasijaučiau didžiulį darbą nudirbusi ir tokia laiminga :D Žodžiu, šopoterapija veikia :) Svarbiausia – pasirinkti teisingas parduotuves. :)
Chelsea Flower Show“ – Metų Sodininkų Šventė
Prieš 2 mėnesius
10 komentarai:
Agne, tai priklauso ne tik nuo teisingų parduotuvių, bet ir nuo laiko, nuotaikos, na, kaip ir pati aprašei...
Pamenu, dar 1997-ais įėjus Paryžiuje į kokią parduotuvę, norėdavosi beveik viską, ką akys aprėpia apžiūrėti ir pirkti. Na, o 2000-aisiais Monrealyje mane nervindavo prekinimas, kai iš didelio kalno niekučių reikėdavo surasti sau reikalingą daiktą. O būdavo džiaugsmo, jei surasdavau ką tinkamo; ilgi svarstymai, jei įsigyjau kokią nesamonę...
Dabar, kai susiduriu su daiktų metimo problema, bandau atsargiau šopintis. O terapija, manau, suveikia ir dabar :)
O man terapija suveikia, jei perku protingai ir nedaug. Pavyzdziui kokias dvi pocket knygas. Tada dar nusipirkus arbatos galiu tas knygas kavinej pavartyti, paskaityneti. O stai jei apsipirkau ir daug pinigu isleidau (net jei ir BUTINAI reikejo makiazo pagrindo ir veido sveitiklio ir gerojo sampuno nuo plauku skinkimo), tai kazkaip visai nemiela pasidaro ir uzeina "anxiety" (lietuviskas atitikmuo kazkaip nelabai tinka tam jausmui aprasyti).
Alice, taip, kaip reikia susipirkit visus būtiniausius dalykus, tada ir mane „užknisa“ :))
Kolbute, va va, tas daiktų perteklius ir mane per visus tuos kraustymusis gerai „paauklėjo“ :)
Oj, kaip gerai tave suprantu:) Po tokias parduotuves ir as kaifuoju pavaikscioti. Ypac, kai pinigine "neverzia " mano noru pakaifuoti... Nors visu butiniausiu dalyku ir maisto vaziuoja pirkti vyras - nekenciu siu parduotuviu... O megstu retkarciais turgelyje pasivaiscioti, ukininku turgelyje. Ju dabar pas mus jau daug atsirado...
Agne, aš šiandien irgi po rankdarbių parduotuvę vaikščiojau. Kur ten vaikščiojau - kaifuodama skraidžiau :) Pirkau viską šeštadieninei mokyklėlei, tai negaliu apsakyti, kokį malonumą apturėjau...
:) tai dabar nekantriai lauksim, kokių grožybių prikursi iš tų trijų maišų turinio :)
Auksaranke, Austėja, – na va, tai tada gerai mane suprantate :))
Akvile, bėda ta, kad prieš Kalėdas ne viską gali rodytis iš anksto... :)
Nes daug darbelių tokiu metu būna skirti tiems, kurie skaito šį mano dienoraštį, tad tenka laukti, kol paštas savo darbą atliks, idant nebūtų siurprizas sugadintas :)
As turiu viena didele silpnybe, kuri vadinasi SIULAI. Ju vis mazai ir negana. Taciau, kai pries pora menesiu teko kraustytis i kita miesta, tada ir pamaciau as is tikruju, KIEK as ju turiu. Dabar susikroviau visus i dideles dezes ir laikau "po akim", kad butu akivaizdus irodymas, kad visko man uztenka :)
o as galeciau fotoparduotuvese ypac kur nors Amerikej valandu valandas vepsoti ir galvoti, tik deja ten neiseina iseiti su daug maisu is kart:)
Šarūne, va va, kiekvienam savo :))
Rašyti komentarą