Už kadro...

Dažnai bežiūrėdama kokį filmą pagaunu save galvojant, kiek daug už vieno ar kito kadro slepiasi tų, apie kuriuos mes nežinome... Įvairūs stilistai, siuvėjai, prodiuseriai, operatoriai, apšvietėjai, rekvizitininkai, fotografai, scenaristai ir t.t. ir pan... Bet nors ir jų kadre nesimato, tai dar nereiškia, kad jie neegzistuoja, kad jie nedirba savo darbo...

Kažkas panašaus šiuo metu ir mano gyvenime. Nors dienoraščio puslapiai jau kuris laikas merdėja apytuščiai, tai dar nereiškia, kad mano gyvenime nieko nevyksta :) Tiesiog taip gaunasi, kad vieni dalykai tampa per daug asmeniški, kad apie juos būtų galima kalbėti viešai, kiti dalykai susidėlioja taip, kad apie juos nėra kada parašyti, o dar treti reikalauja išlaukto laiko – jie tarsi neprinokę obuoliai, kurių derliumi gali pasidalinti tik rudeniui atėjus, obuoliams gerai įraudus, tuomet, kai atsikandi sultingo vaisiaus ir godžiai nuryji...

Tačiau šiandien taip išpuolė, kad radau šiokią tokią atokvėpio minutę, kuria dalinuosi, kuria pati džiaugiuosi, ties kuria stabtelėjusi vėl važiuoju toliau :)

Na, o prieš dėstydama tai, apie ką rašysiu toliau, noriu trumpam prisiminti dar vieną dalyką, kuris dažnai nutinka mano gyvenime. Tai – įvykių grandinė, kurią vėlgi – pamatai tik tuomet, kai ji susiveria pakanakmai ilga ir plika akimi įžiūrima.

Šiandienos įvykių grandinę pradėjau verti prieš gerus 7 metus, pradėjusi dirbti reklamos agentūroje. Ten susipažinau su knygų leidimo bei spausdinimo subtilybėmis, su popieriaus savybėmis ir spaustuvių darbu. Paskui buvo 2004-ųjų Kalėdos, per kurias su drauge Ieva išleidome „Draugiškų receptų“ knygelę. Prieš gerą pusmatį internete užkliuvau už siužeto apie knygų restauravimą. Visa tai vėrėsi į tuomet dar nematomą grandinę, ir aš niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kaip vieną dieną man visa tai pravers...

Šiandien gi mano didysis kambarys daugiau panašesnis į mini spaustuvę nei į jaukią svetainę :) Dėžė popieriaus, dėžė spausdintuvo dažų, įvairios medžiagėlės, juostelės, įrankiai. Ant lentynos - šešios, 1200 puslapių storumo knygos. Surištos rankomis. Tai – tik trečdalis pilno „tiražo“, kurio savikaina, jei leistume spaustuvėje, butų pakankamai didelė. O mums viso labo reikia keliolikos knygų. Tad tas keliolika nusprendėme padaryti namų sąlygomis.

Turbūt nereikia jums sakyti, kaip man „limpa“ tokie darbai... :)
Tad, per daug neaušindama burnos, keliu nuotraukas...

Mums prireikė: juodo džinso, 12 pakų 60 gsm storumo popieriaus,
8 dėžučių spausdintuvo tonerio (pradžiai, nes paskui pasirodė, kad reikia dar tiek:),
įvairių kaspinėlių, juostelių, medžiagėlių, siūlelių...

... kompiuterio, spausdintuvo ir nemažai laiko... :)

Kai lapai buvo atspausdinti lankais (viename lanke pas mus - 24 puslapiai), juos lenkėme pusiau... Vienai knygai atspausdinti, kruopščiai prižiūrint, kad lapai nesusikreivintų, kad spausdintuvas neperkaistų (nes jam perkaitus lapai pradeda sulipinėti vienas su kitu ir sugadina visą reikalą), prireikė 7-8 valandų.

Tuomet siuvome. Ir nors tai gali atrodyti sudėtinga,
tačiau tai iš tiesų buvo vienas paprasčiausių viso darbų etapų.
Vienai knygai susiūti reikia maždaug 5 valandų.

Taip atrodė susiūtas, viršelio belaukiantis knygos blokas.

Tada eilė atėjo viršeliui, ant kurio vietoj raidžių pasirinkome siuvinėti atitinkamą simboliką.
Visas viršelio ruošimas nuo - iki plius visos knygos užbaigimas man užtruko apie 3 val.

Ir štai finale viskas atrodė taip. Pirmieji keturi egzemplioriai, „iškepti“ per savaitgalį :)

Na, o čia – vaizdas atvertus. Tai, kas laikė mane „nematomą“ gerą mėnesį, kai nuo aušros iki sutemų teko skaityti, tikrinti ir tuo pačiu viską sumaketuoti į patrauklų formatą.

Kai įmečiau šias nuotraukas į facebook'ą parodyti draugams, sulaukiau nemažai klausimų, kas tai per Biblija ir kuo ji ypatinga. Nesigilinant per daug į smulkmenas, galiu pasakyti, kad egzistuoja du pagrindiniai hebrajiški bei graikiški Biblijos rankraščių originalai – vieni jų vadinami daugumos tekstu (Textus receptus, kitaip dar vadinami vėlyvieji rankraščiai), kiti – mažumos tekstu, kitaip dar vadinamu ankstyvaisiais rankraščiais. Į Lietuvių kalbą išverstos šiuo metu esamos Biblijos yra verstos arba iš ankstyvųjų rankraščių, arba iš keleto skirtingų rankraščių, suplakant juos į krūvą. Tačiau nei viena jų nėra versta iš Textus receptus rankraščių. Šis vertimas yra būtent toks. Jei kas domisi šventraščiais, tai angliškasis Textus receptus teksto vertimas yra taip vadinama King James Version (KJV) Biblija. Iš Textus receptus tekstų buvo versta 1590 metų Jono Bretkūno Biblija (versta iš vokiškosios Martino Liuterio Biblijos), taip pat – XVII amžiuje Boguslavas Chylinskis iš olandiškosios Biblijos darė vertimą į lietuvių kalbą, na o paskutinis šių rankraščių vertimas į lietuvių kalbą buvo atliktas grupelės tikinčiųjų XVIII amžiuje Karaliaučiuje, kurį vėliau ne kartą pataisytą leido Britų draugija.

Ši lietuviška Biblija, kurią matote nuotraukose, buvo versta iš angliškosios KJV Biblijos ir dabar štai, atspausdinta tokiu „simboliniu“ tiražu, keliaus į Lietuvą, kur jos laukia tolimesnis redagavimas, ruošimas didesniam, „tobulesniam“ tiražui. Jei įdomu, šią Bibliją PDF formatu galite atsisiųsti iš čia (7Mb)

Na, o kas domisi knygų rišimu arba šiaip smalsauja, kaip gi galima namų sąlygomis gražiai įsirišti knygą ar kokį nors albumą, siūlau pasižiūrėti labai mums pravertusių filmukų seriją apie tai: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis.