tag:blogger.com,1999:blog-68077686213595673002012-01-31T15:32:28.953-06:00apie tai, kas ateina iš praeities, paliečia dabartį ir lydi į rytdienąagnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.comBlogger4481100tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-10896651103391230722012-01-24T17:56:00.002-06:002012-01-24T17:59:22.793-06:00

Ne vienas turbūt regėjot Adelės Enersen nuotraukų seriją, kur jos mažytė dukrelė miegodama tampa įvairiais pasakų ir kitokių istorijų personažais... Negalėjau atsilaikyti nepasinaudojusi jos idėja... Bežiūrėdama į savo rimtuolį 5-mėnesinuką negalėjau susilaikyti nesukūrusi jam aplinkos, atspindinčios jį šiuo metu... Taip gimė šiandien štai toks vaizdelis: Tiesa, prieš šį vaizdelį buvom laikinai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-66100464964163963232012-01-22T10:47:00.004-06:002012-01-22T16:31:49.724-06:00

Labai retai kada susigundau dalyvauti kokiame nors konkurse... Aj, kažkaip tiesiog tingiu sekti, kada ten viskas vyksta, kada baigiasi ir pan... :) Matomai, studijų laikais atsikandau to viso paskutinės nakties skubėjimo, tad dabar mėgaujuosi atsipūtusi sau ir nesuku galvos – ar spėsiu, ar ne į kokį konkursą... O bet tačiau, kaip sakoma, vienam ar kitam konkurse skelbiamos idėjos atsisakyti

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-48225864088520954492012-01-10T20:37:00.000-06:002012-01-10T20:37:18.637-06:00

Kai prieš mėnesį padariau vardo raideles mažai mergytei Lukai, su jos mama sutarėm, kad reikia tokių ir jos didžiajai sesutei Kotrynai. Taigi, ilgai nelaukus, gimė ir kitas raidelių komplektukas, šįkart ne tik „ištapytas“, bet dar ir pamargintas štampukais, kuriuos ant viršaus dar truputuką paspalvinau. Štai toks rinkinukas gavosi finale. :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-36345840215522123182011-12-31T11:55:00.002-06:002011-12-31T11:56:24.050-06:00

Kaip visada, į metų pabaigą atsiranda visokių smulkių darbelių, kurių iki tam tikro laiko neišeina kaip pasirodyti – na, kad nesugadinti siurprizo, koks jis nedidelis bebūtų... Tačiau kad jau taip nutiko, jog šiemet itin greitai nukeliavo į Lietuvą visi siuntiniai, tai dar šiais metais turiu galimybę pasirodyti visus ši7metinius „galiukus“. Ne šedevrai, ale... Dekoratyvinės raidės mažai mažai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-37472165979304685892011-12-26T21:42:00.001-06:002011-12-31T11:41:07.887-06:00

Na ką, mielieji, šventės atėjo ir toliau nuskubėjo..? :) Tikiuosi, kad sutikot jas ramiai, jaukiai ir šiltai. O jei ko nors jose stigo, linkiu atsigriebti ateinančiais metais. ;) Taip jau sutapo, kad per Kūčias Liutaurui „sukako“ 4 mėnesiukai, tai kaip ir atšventėm tuo pačiu... :D Smagus darosi tas mūsų vaikis – vis labiau bendraujantis, vis labiau besišypsantis, vis meiliau apsivejantis savo

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-49308669269609630372011-12-22T20:21:00.001-06:002011-12-31T11:43:41.014-06:00

Kaip mane ir buvo dar seniai įspėjusi draugė, vaikiškos kojinės būna dviejų rūšių: tos, kurios laikosi ant kojos ir tos, kurios ne. Tai va, pastarųjų Liutauras turėjo visą kalną – taip ir nesuėjo... Išmesti kaip ir buvo gaila, tai sugalvojau, kad visai neblogai būtų jas paversti pirštinėmis lėlėmis, ar kaip čia jas pavadinus... :) Taip spontaniškai greituoju būdu gimė Zosė Ilganosė, Vaikinas

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-82451980074556223082011-12-17T21:24:00.001-06:002011-12-17T21:29:09.901-06:00

Laikas taip greitai bėga, kad negaliu patikėti, jog jau už savaitės Kalėdos... Tik vienas po kito mane pradėję pasiekti įvairūs siuntinukai su dovanėlėmis ir sveikinimo atvirukai tarsi pagaliu trenkė per galvą – Kalėdos juk čia pat... Tai ir aš ta proga suskubai ruoštis, puoštis... Juo labiau, kad visas internetas mirgėte mirga visokių kalėdinių idėjų, iš kurių vieną, būdama visai neoriginali,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-42508807563295677252011-12-14T19:52:00.000-06:002011-12-14T19:52:32.807-06:00

Turbūt pamenate – ne per seniausiai kurpiau miegmaišį žiemai. O kadangi esu lengvai apsėsta miegmaišių idėjos, tai mano kolekcijoje atsirado dar vienas. Tik šį kartą megztas. Vilnonis. Nes dievinu vilną, o ir šiaip megzti mėgstu. :) Gavosi toks netrumpas, tai, kaip su drauge viena juokavom, iki mokyklos užteks... :) Jūsų teismui (:

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-89286159802890291412011-12-10T12:09:00.001-06:002011-12-10T12:10:26.249-06:00

Gavau vakar el. paštu nuorodą, kuria negaliu nepasidalinti, nes bais patiko tokia idėja... Juk kartais taip užsiciklini gaminti savo įprastus patiekalus, net nesusimąstydamas, jog iš lygiai tų pačių įprastų produktų būtų galima pagaminti ką nors visai kito... :) Žodžiu, dalinuosi: www.seforeceptai.lt Skanaus. ;)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-26722759775635143752011-12-06T20:57:00.000-06:002011-12-06T20:57:05.745-06:00

Kai prieš porą dienų kalbėdama su mama skaipe pasakiau, kad darau skrebuką apie Liutauro miegą, ji pasakė: „Taigi toks jau buvo...“ Aha, buvo jau du skrebukai su miegančiu mūsų mažyliu. Bet tai ką padarysi, kad pimi du mėnesiai paktiškai ir yra tokie – apsimiegoję... :) Žodžiu, ta proga vėl skrebukas miego tema. O tekstas jame toks: „Tas saldus kūdikiškas miegas... Tik ar ilgam?.. 5, 10, 15-kai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-86552630065990377852011-12-05T11:50:00.000-06:002011-12-06T20:39:18.607-06:00

Nagi, ar atsimenate mano bandymą nufotografuoti Liutaurą pasui? Jei taip, tai palyginimui – nauja Liutauro veido išraiškų serija jūsų dėmesiui – „25 veidai per 5 minutes“... :)) Spėkit, kuris gi tas tikrasis Liutauro veidas...? :D

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-13232347569455356632011-11-30T20:46:00.002-06:002011-11-30T20:49:25.927-06:00

„Stebėdama miegančius kūdikius, kai juos fotografuodavau, vis laukiau, kada ir maniškis įmigs taip, kad galėčiau bet kaip jį „sulanksčiusi“ įamžinti. Ir štai vieną dieną jis įmigo... Ir nors kažkaip įmantriai „sulankstyti“ jo kojyčių ir rankyčių nepavyko,  užtat su pasigėrėjimu stebėjau jo mažų rankyčių „šokį“ – tarsi sapne Liutauras regėtų, kuo jis bus užaugęs... Ką darys jo mažos rankytės – gal

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-2097046241606452852011-11-27T20:25:00.001-06:002011-11-28T08:33:59.065-06:00

Tie, kas bandė tai daryti, žino, kaip nelengva gauti kūdikio rankyčių atspaudus. Kojytės kaip kojytės – tekšt ir yra – gal todėl juos lengva ranka padaro vos gimus mažyliui. O štai su rankytėm reikalas kiek sudėtingesnis – lauki, lauki, kol tas mažasis veikėjas atgniauš savo stipriai sugniaužtus pirštukus, kad galėtum bent pabandyti juos įamžinti atminčiai, o kai sulauki, supranti, kad ta trumpa

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-5038708481101342602011-11-22T11:57:00.002-06:002011-11-22T12:03:45.455-06:00

Vakarais, paguldžius Liutaurą miegoti, įpročiu tampa prisėsti prie skrebinimo. Labai gera atpalaiduojanti priemonė po dienos.. :) Taip po truputį, žiū, ir užpildysim jo albumą... Na, o tam kartui – skrebukas, kurį pavadinau „Lietuviais esame mes gimę“. Visą jo esmę, manau, pakankamai išsamiai perteikia tekstas, kurį tiesiog ranka įrašiau ant gėlės žiedlapių: „Gimus mūsų mėlynakiui blondinukui,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-27439056131146654432011-11-17T20:54:00.002-06:002011-11-17T21:01:32.657-06:00

Na ką, gyvenimas po truputį stojasi į savas vėžes, ir atsiranda laiko širdžiai mieliems dalykėliams. Tam kartui toliau esu sėkmingai užsikabliavus už skrebinimo. Ir nors daug kur skrebinimo patarimuose rekomenduojama neprisirišti prie nuotraukų chronologijos ir skrebinti nebūtinai įvykius jų eilės tvarka, man kažkaip bent jau kol kas norisi skrebint būtent tvarkingai, pagal nuotraukų eiliškumą.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-54068409006525742782011-11-08T22:05:00.001-06:002011-11-08T22:15:06.452-06:00

Turbūt pamenat – prieš keletą mėnesių pradėjau pildyti Liutaurui albumą. Tačiau kol mažasis veikėjas nebuvo gimęs, nebuvo kaip padaryti titulinio albumo puslapio. Na, o dabar, kai viskas savo vietose, išmušė kaip tik jo valanda. Paskutinį mėnesį įnirtingai „medžiojusi“ įvairiausių šriftų ir dydžių raides, vardui pasirinkau 4 cm aukščio medinukes, kurias nudažiau akriliniais dažais, žodį „

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-35570407559766294002011-11-02T11:55:00.005-05:002011-11-02T12:18:20.789-05:00

Ne per seniausiai, bebendraujant su drauge, auginančia metukų sūnelį, pasisuko kalba apie atvėsusius orus, vaikų migdymą per juos ir įvairius panašius dalykus. O tada supratau, kad jei noriu, jog mano vaikis naktį liktų nenusispardęs kaldrytės ir nesušalęs (mat mėgstam praverti nakčiai langą), turiu ieškoti tinkamo miegojimui miegmaišio. Kiek visur žiūrinėjau (įskaitant ir savo komodos stalčius),

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-59144749162868961572011-10-31T13:16:00.000-05:002011-10-31T13:16:58.790-05:00

Kadangi būdama čia neturiu galimybės tradiciškai pasivažinėti po vėlinių žvakutėmis nusėtas kapines, tenka pasitenkinti čionykščiu Halovynu – jo nuotaikų šiuo metų laiku pilnos pakampės – prie kas antro namo pamatysi vienokias ar kitokias iškabinėtas baidykles ar iš žemės belendančias žmogystas, „voratinkliais“ apkabinėtus medžius ir pan. O man tuo tarpu nelabai aiški šita šventė. Tiesą pasakius,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-73199033612685189572011-10-24T12:32:00.000-05:002011-10-24T12:32:27.569-05:00

Kad ir kaip norėčiau, bet panašu, jog tam kartui šio dienoraščio įrašai yra retesni nei paprastai ir tendencingai krypstantys mažojo piliečio gyvenimo link. Kai kam gal tai pasirodys nuobodu, kitai pusei gal kaip tik įdomu, žodžiu, perspėju iš anksto, o jau jūs atsirinkit... :) Žodžiu, mažasis mūsų pilietis, kuriam vis dar nerandu laiko sutvarkyti paso dokumentų, toliau auga besilaikydamas

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3522761000959474062011-10-14T14:54:00.001-05:002011-10-14T15:32:58.765-05:00

Nors prieš gimstant mūsų mažyliui apturėjau nerealią dovanų lietaus šventę, tačiau dovanos vis dar plaukia ir nepaprastai džiugina mane. Neištvėriau kai ko nepasirodžius, nes vakar galutinai išsilydžiau: O išsilydžiau nuo bažnyčios pastoriaus ir jo žmonos padovanoto štai tokio Liutaurui dedikuoto pleduko, ant kurio pasiguldžius vaikį nutariau ir kitas dovanas pasimatuoti: nerealius raudonos

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-1144039279127262662011-10-09T15:21:00.003-05:002011-10-09T15:31:55.569-05:00

Pamenate, kai buvo čia man užėjusi skrebinimo banga, rašiau, kad ne viską tam kartui galiu parodyti... Šiandien jau galiu, nes pagaliau yra pagrindinis šio skrebuko veikėjas ir jo nuotrauka. :) Žodžiu: istorija tokia, kad tai buvo pats pats pirmas mano skrebukas iš visos skrebukų bangos. Tebuvo palikta vieta pagrindinei nuotraukai, o visa kita sudėliota dar prieš gerus kelis mėnesius,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-46849301032615206072011-10-07T11:43:00.001-05:002011-10-09T12:05:02.416-05:00

Na va, tradiciškai rašau šį įrašą, norėdama pažymėti, kad atšventėm keturis bendro gyvenimo metus. Negaliu patikėti, kaip greitai laikas bėga. Atrodo, kad pralėkė tarsi vieneri metai, nepaisant to, kad pastarieji buvo ganėtinai turiningi, plius – atvėrę vartus į tėvystės erdves. Ką galiu ta proga pasakyti? Turbūt tiesiog tiek, kad gyvenimas dovanojo daugybę nuostabių akimirkų, kuriose vienas

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3312903631817642492011-09-24T14:09:00.002-05:002011-09-25T21:07:43.581-05:00

Na ką, mūsų mažyliui šiandien mėnuo. O atrodo, kad vos vakar iš ligoninės grįžom... Ech... :) Bet negaliu sakyti – visko daug tam mėnesyje buvo. Pradžioje mažylis mokėsi valgyti ir užkurti pieno fabriką (panašu, kad šiaip ne taip palengva užkūrėm), paskui mamytė mokėsi daugelį dalykų daryti viena ranka (įskaitant pomidorų pjaustymą vakarienei ruošiamoms salotoms), tuomet mokėmės neverkti maudynių

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-36919972338871059552011-09-20T16:12:00.001-05:002011-11-18T16:54:54.394-06:00

Niekam ne paslaptis – man nepatinka Amerika. Na, kalbant bendrąja prasme ir turint omenyje tą „supuvusį kapitalizmą“. Tačiau faktas – kiekvienoje šalyje yra savų pliusų ir savų minusų. Ir, gal nepatikėsite, bet šiandien esu priversta parašyti apie, mano manymu, didžiausią šios šalies pliusą – kiekvieno žmogaus požiūrį į kitą žmogų. Tuo Amerika kaip niekas kitas skiriasi nuo Lietuvos. Ir sakykit

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-26053648370256367902011-09-03T17:56:00.010-05:002011-09-06T18:37:10.511-05:00

Šią istoriją turbūt turėčiau pradėti pastaba, kad negimdžiusioms merginoms/moterims šio įrašo skaityti nepatariama – kad nesigąsdintų ir be reikalo napanikuotų tuomet, kai ir jos bus ant to tapimo mama slenksčio... Kita vertus, tokios pastabos juk dar tik labiau sužadina smalsumą, tad rašyk nerašęs – kiekvienas atsirinks tai, ką norės... Na, o aš tuo tarpu rašau visa tai daugiausiai dėl savęs,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-40253157647177058892011-08-31T14:17:00.001-05:002011-09-01T14:49:06.450-05:00

Su džiugesiu noriu pranešti, kad prieš gerą savaitėlę, ankstų rugpjūčio 24-os dienos rytą susilaukėme sūnelio Liutauro. Beveik keturias paras trukusi gimdymo istorija verta atskiro įrašo, kurio turėsite palaukti, o kol kas tegaliu pasakyti tiek, kad visas mūsų gyvenimas dabar – tai valgymas, miegojimas ir sauskelnių gadinimas (įterpiant vieną kitą mini fotosesiją), kas irgi turi savo žavesio...

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-52163032780374731522011-08-13T18:30:00.001-05:002011-08-13T18:36:14.632-05:00

Ne per seniausiai džiaugiausi susitvarkiusi keturių metų senumo kelionės nuotraukų albumą ir vyliausi, kad kaip nors greituoju būdu pavyks susitvarkyti lygiai taip pat ir kitų kelionių albumus... Galit įsivaizduoti, kaip džiūgauju, kad viską iš tiesų SUSPĖJAU!!! Jaučiuosi, dievaži, kaip šimtmečio darbą nudirbusi... :) Pradžioje viską „grubiai“ susimečiau į albumo puslapius, kad plius minus

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-4502734412642457092011-08-13T16:38:00.001-05:002011-08-13T16:38:40.458-05:00

Šimtas metų, rodos, praėjo nuo to laiko, kai dariau ką nors iš papuošalų frivolite technika... Todėl nenuostabu, kad paėmusi adatą į rankas (juokas juokais...) nebežinojau, nuo kurio galo pradėti nerti ir kaip daryti net patį pagrindinį mazgą... Greitai gi tie mūsų įgūdžiai nenaudojami atbunka, pasirodo... Na bet, įlindusi į youtube'ą greitai atgaminau, kas prie ko ir ėmiausia darbo... :) Seniai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-2070497899118678262011-08-05T17:02:00.005-05:002011-08-05T17:15:33.711-05:00

Na, žinote, aš jau tokia – jei užsikabinu už kokios idėjos, ilgai nelaukus kimbu į ją (kol nepraėjo užsidegimas) ir darau... Taip įvyko ir šį kartą, kai užkliuvau už vienos nerealiai fainos idėjos (labai rekomenduoju pasižvalgyti) Irmos Perednės blog'e – įamžinti save ir savo rankinėje esančius daiktus. Pagalvojau, kad dabar toks metas, kurį kada nors tikrai bus įdomu prisiminti... :) Taigi,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-40699728216989284452011-08-01T14:09:00.000-05:002011-08-01T14:09:34.864-05:00

Mama atsiuntė, labai patiko, dalinuosi... ;)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-63442139980368210812011-07-29T12:36:00.000-05:002011-07-29T12:36:39.676-05:00

Tam kartui – paskutinis skrebukas, kurį galiu pasirodyti dabar. :) Kad jau ne vieną nėštukę pati savu laiku fotografavau, tai turbūt nieko nestebina, kad ir pati nepraleidau tokios progos – nusifotografuoti „visame gražume“. Ilgai dvejojusi, ar samdyti fotografavimui ką nors, ar išsisukti kažkaip kitaip, labai nudžiugau, kai vieną dieną parke mane pasisiūlė pafotografuoti viena bičiulė.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-12040197780759968152011-07-25T09:42:00.001-05:002011-07-25T13:51:35.042-05:00

Ilgai atidėliojau šito daikčiuko siuvimą – vis abejojau, ar reikia jo, ar nereikia, bet aj – pagalvojau, kad jei nereikės, visada bus galima nuimti, o jei reikės – bus ir tarnaus... :) Žodžiu, kad miegas būtų saldus ir galima būtų skaičiuoti aveles, pasiuvau va tokias lopšiuko apsaugėles. Vėlgi iš tos pačios gausybės gautų kada tai medžiagų. :) Suėjo viskas – ir baltos paklodės, ir pledai, kurie

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-62081862113605640492011-07-21T10:09:00.001-05:002011-07-21T10:13:59.856-05:00

Na ką, rodausi toliau, ko ten savu laiku priskrebinau... Kadangi ruošiamame kambaryje nusprendėm viską derinti prie brolienės atiduoto balto lopšiuko, o mano megztas pledukas buvo baltai juodas su salotiniais intarpais, taip jau gavosi, kad ir skrebukui norėjosi parinkti būtent šias spalvas. Fonui norėjau ko nors labai klasikinio, todėl kažkaip užkliuvo akis už šio taškuoto fono. Kad jau kalba

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-31632608226728047132011-07-19T13:31:00.006-05:002011-07-20T21:12:12.370-05:00

Na ką, tradiciškai liepos vidurys ženklina mano metus, praleistus JAV. Šįkart skaičiuojame keturis jau prabėgusius. Tikiuosi, kad niekas per daug ratų į pagalius neprikaišios, ir kiti metai bus čia paskutinieji... Kas įvyko per pastaruosius metus? Gyvenimas plius minus tekėjo ramiai – kaip įprasta, daugiausiai rankdarbiavau ir fotografavau bei toliau kartu su Darium darbavausi mudviejų bendruose

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-26004068590898503752011-07-18T08:51:00.002-05:002011-07-19T11:11:05.688-05:00

Turi, kaip žinia, amerikiečiai tokią tradiciją – besilaukiančiai pirmagimio būsimai mamai surengti taip vadinamą „baby shower'į“, kuriam man labai limpa dovanų lietaus pavadinimas. Taigi, tokios šventės neišvengiau iš aš. O kadangi mano draugė Rochelle (Rošelė) irgi tuo pat metu, kaip ir aš, laukia gimstant mažylio, tai paprašėm, kad darytų mums abiems bendrą šventę – pagalvojom, kad ir mudviems

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-79410309877911593642011-07-14T09:39:00.008-05:002011-07-15T12:09:33.755-05:00

Kad jau visko per pastaruosius mėnesius primezgiau ir prisiuvau, tai griekas būtų buvę nesudėti visko prisiminimui į foto albumą... Kaip žinia, visokio „turto“ prisikaupė ne tiek jau ir mažai, todėl pagalvojau, jog protinga bus atskirti megztus ir siūtus dalykėlius vienus nuo kitų ir padaryti du atskirus skrebukus, bet kuo nors ir susijusius. Taip juos siejančia gija tapo panašus nuotraukų

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-91004295287552392102011-07-13T09:51:00.006-05:002011-07-13T10:02:02.621-05:00

Na ką, kaip ir pasižadėjau, tęsiu istoriją... :) Tačiau šioje vietoje turbūt neišvengiamai turiu pasidalinti nutylėtais dalykais, nes jie bet kokiu atveju jau mažiau ar daugiau akivaizdžiai lenda tarsi yla iš maišo... :) Kai prieš metus skaičiau šį Natalijos įrašą, pagalvojau, kad kiekvienam vertėtų savo dienoraštyje įrašyti bent vieną įrašą, kuris pasakotų ne apie laimėjimus ir pasiekimus, o

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3307419554891414972011-07-11T23:07:00.005-05:002011-07-12T08:22:43.996-05:00

Panašu, kad paskutinis elementarus nuotraukų albumas, į kurį sukaišiojau nuotraukas, buvo iš kelionės į Maroką. Kada tai buvo?.. Kokiais 2004-ais? Senokai, vienok... Daugybė juostų negatyvų taip ir liko Vilniuje, na o atvažiavus čia ir kartu atsivežus visą „mantą“ elektroniniame pavidale, nuotraukų kaip ir beveik iš viso kurį laiką nespausdinau. Prieš porą metų tik va, atsispausdinusi pirmųjų

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-15931108597344093122011-06-23T20:30:00.000-05:002011-06-23T20:40:51.192-05:00

Myliu lietuvišką liną... Ypač pajaučiau tai čia, kai akys niekur neužkliūna už to paprasto, o kartu ir tokio savitai mielo lino pilkumo... Ta proga mano silpnybė įsikūnijo į tokį štai mažutį komplekčiuką:

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-29423653506391496112011-06-23T18:40:00.001-05:002011-06-23T20:41:57.692-05:00

Užfundijo čia man anyta taip nemenkai žuvies faršo...O kad jau niekada nieko nesu iš tokio daikto dariusi, pradėjau mąstyti, ką čia skanaus iš jo pagaminus... Su žuvies kotletais terliotis nenorėjau, o ir šiaip aliejuje keptų patiekalų nesu didelė mėgėja, tad ėmiausi ieškoti, kaip kitaip susisukti. Ir štai mama pasiūlė pagaminti žuvies... „zuikį“. Idėja pasirodė patraukli, tad leidausi į

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-80061995975947205042011-06-14T13:43:00.000-05:002011-06-14T13:43:40.916-05:00

Kiek žinau, ne pirmi metai Lietuvoje egzsituoja toks reiškinys, kaip burbuliatorius. Taigi, nutarėm ir mes namie „paburbuliuoti“... Tam tikslui geriausiai suėjo tobuliausias burbulų pūtimo „įrenginys“ – delnai... :) Keletas akimirkų iš mūsų vonios, kurioje „burbuliavo“ Darius su sūnėnu Andrium... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-11536684184263254942011-06-13T09:57:00.000-05:002011-06-13T09:57:30.245-05:00

Gyvenimas pilnas paradoksų. Vienas tokių – sėdint Amerikoje megzti vilnones kojines vaikams draugės, išvykstančios gyventi atgal į Lietuvą... Nes paprastai juk būna atvirkščiai – vilnonės kojinės keliauja iš ten į čia, o ne atvirkščiai. :) Tai štai, mezgiau, pridėjau žiupsnelį meilės, ir taip mintyse kilo prisiminimas apie kažkada vienam aukcionui ruoštą bukletą-katalogą, pavadinimu „Iš mano

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-65737963455870835592011-05-31T15:37:00.001-05:002011-05-31T15:38:43.435-05:00

Visada smagu, kai žmonės, apsilankę vieną kartą, grįžta ir vėl... :) Pamenate kažkada į mano prieškalėdinį maratoną „įsipaišiusią“ šeimyną su nuostabia mergaite Ofelija? Tąkart nuotraukų kaip ir nedėjau, išskyrus vieną, o štai, vakar svečiuose vėl apsilankė ta pati šeima, kuri vėl panoro nusifotografuoti, ir aš vėl turiu nuotraukų... :) Šikart jose – kiek daugiau žmogeliukų. Keletą rodausi. ;)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-81233716512997420522011-05-26T14:37:00.000-05:002011-05-26T14:37:27.338-05:00

Užgriuvo čia visokių švenčių, visokių progų, tai darbavausi su visokiom smulkmenom, kaip priedu prie didesnių dovanų... :)  Priešvestuvinė smulkmenėlė draugams su išraižytais jaunavedžių inicialais (spalvas teko derinti prie jų pasirinktų). Dovanėlės mažuliukams žmogeliukams „babyshower'io“ proga:  • Salotinis komplekčiukas  • Baltas komplekčiukas  Tam kartui turbūt viską pasirodžiau... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-35680838506031347752011-05-25T16:00:00.003-05:002011-05-26T15:08:37.522-05:00

Žinote, būna tokių žmonių, kurie tiesiog yra... nepaprastai mieli. Jie visuomet tau nusišypsos, pasiteiraus, kaip tau sekasi, paprašys, kad pasakytum ką nors savo gimtąja kalba, praskaidrins lietingą rytą ar šiaip tiesiog gerai nuteiks. Toks buvo mielas senukas Mel'as, kuris šiandien, kaip sako mūsų pastorius, „grįžo namo pas Viešpatį...“ Jam gerai, bet mums, čia likusiems, liūdna. Ką padarysi,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-85638084903593339672011-05-17T15:18:00.002-05:002011-05-17T15:19:39.089-05:00

Pamenu, kad vaikystėje turėjau kalnus kantrybės. Mažiausiais kryželiukais nepavargdavau siuvinėti margaspalvių paveikslų, narplioti susivėlusių gordijaus mazgais siūlų, valandų valandas sėdėti prie kokio kito rankdarbio, reikalavusio susikaupimo, atsidėjimo ir kruopštumo. Be va, pakeliui visa tai kažkur gerokai pabarsčiau. Pati nepastebėjau, kada ir kur. Tiesiog, prabėgus vienam, kitam

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3304175984892526852011-05-05T17:09:00.000-05:002011-05-05T17:09:41.504-05:00

Senokai kažką befotografavau, ar ne?.. Tai va, reabilituojuosi ir pristatau mane vakar aplankusių mažosios Augustės ir jos mamos fotosesiją. :) Tiksliau – keletą kadrų iš jos.         O čia, ar atpažįstate graužimo objektą? :) Po visko... mažoji pozuotoja nulūžo... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-91715328164900414922011-05-02T10:50:00.000-05:002011-05-02T10:50:38.628-05:00

Pasidalino čia su manimi tokia nuoroda apie vieną vestuvių fotografą, pagalvojau, norisi ją išsisaugoti, o gal ir kitiems bus įdomu... Man asmeniškai labai patiko.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-63462153345254965582011-05-01T18:37:00.002-05:002011-05-01T20:37:12.089-05:00

Toliau naikinam medžiagas... Pasiėmusi žalsvos medvilnės gabalą, jam pamarginti pradžioj buvau išsirinkusi tokią baltą medžiagėlę su stilizuotų plaštakių motyvais, kuri, galvojau, bus labai čia tinkama. Tačiau pakeliui gimė kita mintis – „pamarginti“ šiuos pataliukus paprasčiausia balta medžiaga, tiesiog pasirinkus kokį įdomesnį, organiškesnį motyvą. Taip galvoje gimė medelio idėja, kuri

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-56773155352134872402011-04-29T10:31:00.002-05:002011-04-29T10:32:31.693-05:00

Kažkaip užvertė čia mane šiemet visi, kas tik netingi, įvairiomis medžiagomis, tai kas man belieka – siūnu ką tik netingiu... Šį kartą nutariau prasinešti per neįmantrių medvilninių medžiagų klodus, užimančius daugybę vietos mūsų naujojoje komodoje. O kad jau visai taip nebūtų viskas balta balta, nusipirkau atraižėlę „spalvos“ šiokiam tokiam paįvairinimui ir sukurpiau štai tokį užvalkalą...

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-21258634217875518002011-04-20T10:28:00.003-05:002011-04-20T10:31:03.459-05:00

Pavasaris (kad ir per daug neskubantis ateiti) nori nenori išjudina galvą ir sukelia tą keistą minčių niežulį, kai norisi kažką keisti, atsinaujinti, daryti, perdaryti. Pastarasis žodis, turbūt, geriausiai tiktų tam kartui... Žodžiu, prireikė čia mums komodos... Pasidairius jos parduotuvėse ir pamačius, kokios jų (net elementariausių) kainos (200-500 dolerių), fantazija atšoko, todėl ėmiau

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-76987191367871648642011-04-17T16:40:00.001-05:002011-04-17T16:41:21.511-05:00

Labai mėgstu pabaigti seniai pradėtus darbus, todėl šiandien džiūgauju, nes pabaigiau štai tokį va kilimėlį... O istorija jo tokia: prieš porą mėnesių paskambino man viena draugė ir pasakė, kad viename užuolaidų salone, kur dirba jos pažįstama, galima nuvažiuoti ir prisirinkti visokių medžiagų atraižų, kurios, jei nepasiimsime, atsidurs šiukšlių konteineryje. Tai juk griekas būtų nevažiuoti ir

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-52776571383693354342011-04-13T14:28:00.002-05:002011-04-13T20:45:55.178-05:00

Buvo čia, prieš porą metų buvau nusimezgusi tokį megztą a la paltuką, bet vos vieną kartą jį apsivilkau – neprilipo jis man kažkaip... Nors paskui apnarpliojau jį tokia puria ažūrine apykakle (kurios net nespėjau nufotografuoti), ir tai reikalo nepataisė. Žodžiu, būdama iš tų, kuri negali pakęsti be reikalo gulinčių nenaudojamų daiktų, ėmiau ir lengva ranka išardžiau šį „šedevrą“ bei permezgiau

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-11106215069914661062011-04-08T14:41:00.002-05:002011-04-08T14:46:15.026-05:00

Nutiko čia vieną dieną taip, kad per neapsižiūrėjimą šaldytuve atsidūrė iš karto net trys kopūsto galvos... „Primečiau“, kad taip lengvai ir greitai neišsisuksiu, jei sugalvosiu juos panaudoti vien salotom ar panašiam garnyriniam reikalui... Teko ieškoti ko nors, kas padėtų juos greitai utilizuoti, paverčiant kuo nors paprastu ir skaniu. Kas pirma šovė į galvą, mąstant apie patiekalus iš kopūsto

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-62529502802151742032011-04-06T10:27:00.003-05:002011-04-06T10:36:32.796-05:00

Seniai berašiau čia ką nors, tai nutariau brūkštelt, kad nepagalvotumėt, jog miriau ten kur nors Amerikos glūdumoj. :) Darau keletą stambesnių darbelių, tad taip jau yra, kad pasirodyt nieko tam kartui neišeina. Tačiau sugalvojau pasidalinti tuo, kas įsipaišo tarp tų visų darbų darbelių, o konkrečiai šiuokart – vienu filmu, kuris netikėtai atsidūrė tarp tų, kuriuos tikrai norėsis pažiūrėti dar

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-79022452977234345302011-03-15T12:06:00.001-05:002011-03-15T19:38:05.531-05:00

Žinau, žinau, pavasaris jau ant nosies, o aš čia su mezginiais vilnoniais į akis lendu... Ale, kaip sakoma, vilna tinka ištisus metus, nes kai reikia, ji šildo, o kai reikia – nuo perkaitimo apsaugo... Todėl tokie va mažučiai putlučiai batukai vienam mažam žmogučiui. :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-2920225026879065782011-02-28T09:58:00.000-06:002011-02-28T09:58:44.046-06:00

Pasidaiginti liucernos sėklų galvojau jau prieš kurį laiką. Na, žinot – žiema, vitaminų trūkumas ir panašiai... Bet tai su manim taip jau būna – kol pendelio į dubcę negaunu, tai žiūrėk, ir žiema baigiasi. Todėl Šarūnės įrašas su sėklų daigintuvo nuotrauka buvo labai laiku ir vietoj. – Viskas, – tariau sau, – gana čia mąstyti, gana pirkinėti besibaigiančio galiojimo daigus parduotuvėje (juk tie

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-58514344816601437372011-02-25T14:05:00.001-06:002011-02-25T14:10:29.551-06:00

Toks vat šio zuikio vardas prilipo – Ilgapuikis. 9,5 cm ūgio (15 cm su ausimis), natūralios vilnos nosyte, bambuko užpildu ir mercerizuotos medvilnės kūneliu bei šalikėliu... :)) Iškeliaus netrukus pas mažą mergytę Augustę. ;)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-13095035388999082002011-02-21T16:53:00.000-06:002011-02-21T16:53:11.800-06:00

Tam kartui turbūt paskutinis jūrinės tematikos egzempliorius... Neklauskit, ką su visais tais gyviais veiksiu. :) Atėjus laikui pasirodysiu... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-72291257211247750152011-02-20T12:34:00.000-06:002011-02-21T16:53:29.155-06:00

Kai mano draugė pamatė prieš tai nertą mažutį vėžliuką, sulaukiau prašymo nunerti dar vieną tokį, tik didėlesnį. :) Panašu, kad tęsiame „tėčio ir sūnelio“ tradiciją... :) Gaila tik, kad jie draugėje pabus visai neilgai, nes tėtis vėžlys netrukus iškeliaus pas berniuką Kajų, tuoj švęsiantį savo pirmąjį gimtadienį.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-42117773612117159072011-02-15T08:52:00.002-06:002011-02-15T08:54:12.149-06:00

Mudu esame paprasti. Žiūrime į viską labai paprastai ir per tokias šventes, kaip „valentinas“, nesam linkę verstis per galvą, idant pažertume vienas kitam siurprizų / dovanų / romantiškų širdelės formos žvakių / kokių kitų, pavadinkim, blizgučių... Pas mus viskas kasdieniškai paprasta, iš anksto nesuplanuota, bet va, gaminant vakarienę, pagalvojau, kodėl paprasto vištienos karbonado nesuformavus

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-4157627917713012422011-02-14T12:51:00.001-06:002011-02-14T12:52:04.325-06:00

Dar vienas į kompaniją... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-53706830113406226842011-02-10T14:01:00.001-06:002011-02-10T14:02:05.775-06:00

Tęsiant vandens gyvūnėlių temą, į kompaniją jūros arkliukui ir žuvytėms skuba tokia štai medūza :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-9598155409347340002011-02-08T12:11:00.000-06:002011-02-08T12:11:58.021-06:00

Na va, buvo tėvelis, dabar turi kompanijoje ir sūnelį :) Galės gyventi draugiškai vienas kito kompanijoje... :))

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-64416436200035033572011-02-07T13:01:00.001-06:002011-02-07T15:23:12.433-06:00

Kaip jau buvau rašiusi, užsikabliavau. Taigi, jūros arkliukas dabar turi draugelį – žuviuką Marviną. Į kompaniją jam neužilgo ir sūnelis Nemo prisijungs, taigi kantrybės... :) Kažkaip jūros tematika, žiūriu, traukia... :))

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-17301824667561400242011-02-06T20:32:00.002-06:002011-02-06T20:33:23.466-06:00

Ne per seniausiai į mūsų „parapiją“ atsikraustė nauja mergina, su kuria radom nemažai bendro, tad po pirmos pažintinės vakarienės nutarėme pratęsti bičiulystę ir išėjome kurią tai gruodžio pradžios dieną pasivaikščioti... Diena pasitaikė nepaprastai graži, tad čiupau ir savo juostinuką mums į kompaniją... Išryškinau šiandien juostelę, tai rodausi ta proga. Susipažinkite – Rochelė :)   O čia

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-19782670966653663562011-02-05T15:07:00.003-06:002011-02-05T17:14:10.547-06:00

Yra toks japonų menas – amigurumi vadinasi, kas lietuviškai išvertus būtų nertų kimštų žaisliukų menas... Tai va, užkrėtė čia mane viena pažįstama nerealiais tų žaisliukų vaizdeliais, o aš nebūčiau gi aš, jei nesusigundyčiau pabandyti... :) Rodausi ta proga savo pirmąjį gyvenime nertą žaisliuką – a la jūros arkliuką. Gal ne idealiai tobulas, kaip pirmam kartui, bet nuo kažko ir man gi reikia

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-58107913892682351732011-02-03T14:04:00.004-06:002011-02-03T16:08:46.116-06:00

Baigėsi, kaip žinia, mus netikėtai užklupusi pūga... Ta proga išėjom vakar žiemos grožybių pasižiūrėti. Kieme susitikom begalę kaimynų, išėjusių bandyti gelbėti sniege paskendusių savo automobilių, ir aš pagalvojau: „Kaip vis tik gerai kartais, kai gamta mus priverčia pasilikti namuose ir į viską pažvelgti kiek kitaip... Bent kaimynus pamatai, kurie paprastai tyliai, tau net nepastebint, praeina

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-76902885496415923292011-02-02T10:11:00.004-06:002011-02-02T10:19:42.203-06:00

Na ką, brangieji, turėjot jūs Lietuvoje pūgą, tai turime dabar ir mes... Lygybė – brolybė :))) Prasidėjo vakar po pietų, tad vakare jau turėjom štai tokį vaizdelį pro langą... Ryte atsikėlus mūsų ketvirtojo aukšto langai atrodė taip... Kadangi Darius buvo labai karingai nusiteikęs važiuoti į darbą, man buvo labai smalsu pamatyti, kaip jam tai pavyks. Apmuturiavusi fotoaparatą celofanu,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3666486741876332792011-01-20T09:59:00.003-06:002011-01-20T10:01:23.803-06:00

Ar jūs žinote, kaip susikirto jūsų senelių gyvenimo keliai? :) Kilo man čia tokia mintis ištraukti į dienos šviesą senelių susiėjimo į krūvą istorijas, tad pradėjau nuo savo mamos kamantinėjimo apie savo senelius Kazimierą ir Mildą... Gaila tik, kad neturiu nei vienos judviejų nuotraukos, kuria galėčiau iliustruoti šią istoriją... Iš mano mamos laiško: „Tiksliai nežinau kaip susipažino mano

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-24672339212513083292011-01-19T12:25:00.001-06:002011-01-30T18:55:10.510-06:00

Pamenate šitas, lygiai prieš du metus (ką pastebėjau tik dabar, besiruošdama rašyti šį įrašą) veltas širdutes? Tai va, turi dabar jos sesutes. Taip seniai ką bevėliau, kad beveik užmiršau visokias vėlimo ir raštų išgavimo subtilybes... O dar žinant tai, kad vilna – toks daiktas, iš kurio dviejų identiškų dalykų nepadarysi, nenuostabu, jog sesutės gavosi ne identiškos savo pirmtakėms... Na bet,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-42569583935833700622011-01-18T11:02:00.005-06:002011-01-19T16:51:12.448-06:00

Na ir ką jūs pasakysit? Gaunu šiandien laišką, kuriame Auksarankė iš „Rankų darbo gyvenimo“ blog'o man perduoda „Stylish Blogger Award“ – stilingo tinklaraštininko apdovanojimą... Na ką, ačiū, ačiū, smagu :) Nežinau, kiek tas mano tinklaraštis stilingas, bet kad „agniškas“ tai turbūt faktas. Toks jau tas mano stilius... Kartais stilingesnis, kartais visai be stiliaus... :) Na, o dabar, kaip

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-29019489039119681652011-01-16T20:22:00.002-06:002011-01-16T20:25:13.964-06:00

Gavau į savo el. pašto dėžutę nuostabių minčių kratinuką (ačiū Violetai ;), kuris, manau, ne vienam gali padėti reabilituotis šaltą, niūrią žiemos dieną (ir ne tik), praėjus visoms sausio 13-osioms, ar šiaip užklupus depresijai/liūdesiui/nevilčiai/sielvartui/ilgesiui... Bežiūrinėdama šias skaidres pagalvojau, ar ne puiku būtų, jei vietoj didžiulių bilbordų, ant kiekvieno kampo siūlančių pirkti/

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-2874563607691345282011-01-13T09:17:00.000-06:002011-01-13T09:17:34.361-06:00

Nuo pat ryto byra ašaros. O viduje toks daugialypis jausmas – kodėl, mums, lietuviams, norintiems, kad gautųsi geriau, vis gaunasi taip, kaip visada?.. Galvoju apie tai, kas nutiko mūsų tautai tą naktį ir visus šiuos 20 metų po jos. Kur pametėm tą kelią? Kodėl visi pasukom tarsi skirtingomis kryptimis, o dabar štai blaškomės, tarsi ieškodami vieni kitų, su didžiuliu klaustuku akyse: „Kodėl?“ Ir

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-3224569229076467772011-01-04T14:46:00.002-06:002011-01-04T14:52:31.056-06:00

Gavau per praėjusį gimtadienį dovanų knygą – B. Jonuškaitės „Baltų užtrauktukų tango“. Kadangi bangomis pas mane ne tik fotografija, rankdarbiai, bet ir knygų skaitymas, tai teko laukti tos bangos, kuri įgalintų pasiimti šią knygą į rankas. Sulaukiau. Ir pakankamai skaniai (su kai kuriomis išimtimis) perkrimtau. Turiu prisipažinti, kad pirmieji puslapiai, tarsi žadėję popigį, kiek vulgarokais

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-79323481562585186642011-01-03T18:37:00.000-06:002011-01-03T18:37:02.078-06:00

Kasmet viename tokiame forume vyksta taip vadinamas „double-ekspo“ žaidimas, kurio esmė labai paprasta: pasiimi fotojuostelę, nustatai ISO ant dvigubai didesnio skaičiaus ir išpleškini. Tai padaręs, atvynioji atgal juostelę ir siunti ją kažkam kitam, kuris, taip pat pasikeitęs ISO nustatymus, išfotografuoja tą juostelę dar kartą. Taip kadrai persikloja ir, jei pasiseka, gaunasi visai įdomus

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-78933891808115988402011-01-01T16:43:00.003-06:002011-01-03T16:55:00.268-06:00

Labas rytas. :) Ar jau išsimiegojote? Mes jau. Tad galima iš lėto kibti metams už ragų ir pradėti skaičiuoti dienas iš naujo. Na, gerai, gerai, kad jau savaitgalis, tai ta proga dar galima leisti sau pasidžiaugti pagaliau užsibaigusiais 2010-aisiais ir, pasiknisus po slaptus bei užmirštus kietojo disko su nuotraukomis kampelius, ištraukti į dienos šviesą tai, kuo nespėjau pasigirti ar tiesiog ūpo

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-63479758650840358692010-12-28T11:31:00.008-06:002010-12-28T12:05:03.686-06:00

Prieš mėnesį užklaususi brolio, ar jis neturi mūsų prosenelio, mano tėtės senelio Leonardo nuotraukos, gavau štai tokį, man iki tol dar nematytą portretą, darytą apie 1880-uosius metus. Prisipažinsiu, jog suabejojau, ar čia tikrai mano prosenelis Leonardas, o ne jo sūnus, o t.y., mano senelis Apolinaras. Nežinau, kaip jums, bet man judviejų panašumas, lyginant su vyriškiu, esančiu nuotraukoje,

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-50010650373885253452010-12-25T16:27:00.006-06:002010-12-25T16:34:19.074-06:00

Na ką, brangieji, skubu pasveikinti visus jus, sulaukusius žiemos švenčių. Tikiuosi, nesušalote, tikiuosi, kad turėjote ką padėti ant Kūčių bei Kalėdų stalo, kad nestigo šilumos, kuria galėjote pasidalinti vieni su kitais, viliuosi, kad maži ir dideli stebuklai neaplenkė nei vieno iš jūsų ;) O jei netyčia aplenkė, linkiu su kaupu atsigriebti ateinančiais. Nežinau, kaip jums, bet man didžiausia

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-28423472050504583662010-12-14T11:06:00.004-06:002010-12-15T08:47:52.859-06:00

Ar kas galite paaiškinti žiemos sindromą, kuomet, vos iškritus pirmajam sniegui, rankos pačios siekia siūlų ir virbalų?.. Aš tai negaliu... :) Nors niekada nebuvau mezgusi kojinių, šiemet kažkaip susigundžiau pabandyti, mat apsižiūrėjau, jog kelerius metus tarnavusios vilnonės dovanos po truputį ėmė per visur kur dilti... Pirmosios kojinės, kurias numezgiau Dariui, tapo eksperimentinėmis, be

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-20343290223447303422010-12-02T09:15:00.006-06:002010-12-02T09:24:46.312-06:00

Nutiko jau taip, kad vieną dieną Darius nupirko labai daug brokolių. Kadangi paprastai brokoliai pas mane keliauja į sriubas, supratau, kad turėtų būti laaaabai didelis puodas sriubos, idant galėčiau į jį sudėti šitiek brokolių... Žodžiu, pradėjau mąstyti apie kokią nors alternatyvą. Ta alternatyva tokiais atvejais paprastai tampa internetas, į kurį įlindusi tuoj užkliuvau už Brokolių apkepo

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-71691526079016157052010-11-30T22:17:00.006-06:002010-12-14T09:02:54.420-06:00

Taip jau yra, kad būnant Amerikoje nuo kalakuto dienos, tradiciškai vadinamos Padėkos diena, išsisukti ganėtinai sudėtinga... Kur čia išsisuksi, jei parduotuvės užverstos kalnais šitų paukščių, o puodo su anytos troškintu kalakutu kvapas dar nuo pernai „garuoja“ atmintyje... Nepatikėsite, mano mama jau treti metai iš eilės kaulija manęs, kad išgaučiau tą troškinto kalkuto receptą, bet tai va, aš

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-4126451181289912852010-11-18T12:39:00.005-06:002010-11-18T12:44:19.353-06:00

Gyveno kartą du drambliukai. Vienas vienoje pasaulio pusėje, o kitas – kitoje... Gyveno jie sau laimingi, kol vieną dieną, bekeliaudami aplink apskritą žemės rutulį, ėmė ir susitiko, o susitikę ir pasižiūrėję vienas į kitą, suprato, kad vienas jų neturi uodegos, o kitas – vienos ausies... Nuliūdo abu drambliukai, kad jie ne tokie tobuli, kaip kad buvo galvoję anksčiau... Ir čia tuos liūdinčius

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-13123461393107553832010-11-15T08:54:00.000-06:002010-11-15T08:54:10.047-06:00

Gavau elektroniniu paštu kurią tai dieną laišką, užvadintą „Kodėl niekas to nesugalvojo anksčiau?..“, ir pagalvojau – pasidalinsiu, kol sėdžiu čia apsivertusi darbais ir nieko daugiau „parodomo“ neturiu... Būkime linksmi, kaip kad mano tėtė mėgsta sakyti ;)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-32399324535548303442010-11-07T10:53:00.031-06:002010-11-09T12:18:52.226-06:00

Priminė man čia brolis mūsų vaikystės klasiką - Fausto Papetti. Užsikabinom su Darium. Ir štai vakar girdžiu youtub'e surastą šio italo įgrotą dainą „Feelings“, kuri akimirksniu grąžina į 2000-ųjų lapkričio pradžią bei to laiko pabertus jausmus, galiausiai perkeltus į teatro sceną ir tiek kartų išgyventus... Kurie štai, prabėgus lygiai dešimtmečiui, tarsi Richard'o Bach'o knygos „Vienas“ herojaus

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-69711681316139083892010-11-01T20:43:00.008-05:002010-11-22T16:40:57.047-06:00

Vėlinės – nuostabus metas pasibūti su giminės dalimi, seniai iškeliavusia anapilin, apie save duodančia žinoti tik užrašais, iškaltais senuose antkapiuose, ar vienu kitu skurdžiu metrikų įrašu... Neišsiplėsdama apie tai, kad nepaprastai mėgstu lietuviškas Vėlines ir tą žvakutinę jų nuotaiką, persmelkiančia savo žvarba, tyla ir susikaupimu iki pat sielos gelmių, turiu pasakyti, kad pradėjau

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-63998576516679420312010-10-28T11:24:00.001-05:002010-10-28T11:37:08.928-05:00

Gavau šią istoriją internetu, labai pralinksmino, tai dalinuosi :) Jaunas žydas atėjo pas rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.– Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar noriu truputį pasimokyti Talmudo. – Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, – pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-32002671677452674472010-10-22T17:57:00.003-05:002010-10-22T18:01:14.068-05:00

Žinote, kodėl man patinka gyventi ketvirtame aukšte? Vien dėl tokių štai vienas už kitą gražesnių vaizdelių kas vakarą... :)

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-77730155378538458792010-10-20T13:05:00.003-05:002010-10-20T13:31:53.048-05:00

Visa vasara spėjo prabėgti nuo tada, kai paskutinį kartą fotografavau krikštynas :) Ir štai, taip gavosi, kad praktiškai vos ne paskutinę minutę „įsiprašiau“ fotografuoti dar vienas :) Veidai kuo toliau tuo darosi vis labiau pažįstami, vietos nesikeičia, todėl ir vaizdeliai panašūs... Na bet, vis tiek rodausi, kad negalvotumėt, jog sėdžiu ir nieko neveikiu :))) Įvykio kaltininkė Goda Visai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-77064545791176080042010-10-13T16:13:00.005-05:002010-10-19T22:20:40.723-05:00

Taip jau išeina, kad kai esu pasinešusi į rankdarbius, mano dovanomis neretai tampa kokios rankų darbo dovanėlės. Kai esu pasinešusi į fotografiją, natūralu, kad dovanoms „sueina“ fotosesijos :) Na, tokia mažytė dovanėlė gavaosi, nes saulutės jau paskutiniai spinduliai slėpėsi už rudeninių medžių, tad neturėjom per daug laiko, o ir juostelę per savo amžinąjį palydovą žioplumą tebuvau pasiėmusi

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-40260296225200383202010-10-11T12:11:00.003-05:002010-10-11T13:18:26.246-05:00

Skiepijotės nuo gripo? Beatodariškai tikite, kad valdantieji sluoksniai leidžia įstatymus, siekiančius apsaugoti jus ir jūsų vaikus?.. Siūlau pasižiūrėti... :) Filmas apie vakcinas, GMO, „auksinį milijardą“, žmonių „mikroschemavimą“ ir pan... Taip pat šį filmą galite pasižiūrėti čia.

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-41228361408279023012010-10-09T18:59:00.005-05:002010-10-11T19:12:18.961-05:00

Ruduo vis kažkaip romantiškai-išdykėliškai mus nuteikia... Nežinau, ar todėl, kad tuokėmės rudenį, ar todėl, kad čia ruduo apskritai pasakiškas... Žodžiu, nors nuo ryto žadėjom sėdėti namie ir darbuotis, užkaitinus saulutei neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik mesti šalin visus darbus ir lėkti kur nors į lauką – pagaudyti tos bobų vasaros šilumėlės ir, be abejo, foto kadrų (kaip gi be jų)...

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-31683146952363380972010-10-07T10:41:00.014-05:002010-12-02T13:51:22.708-06:00

Na va, štai jau visi trys prabėgo nuo 2007-ųjų spalio. :) O aš tęsiu tradiciją palikti įrašą šią mudviejų dieną, padedant trečią pėdą bendrame kelyje, nesvarbu, kad netoli dar tenueita... :) O kol nespėjo įsidienoti (panašu, kad ši diena ir šiemet bus šilta bei saulėta), skubu kepti Dariaus mėgstamą desertą – juk kas gali būti smagiau, nei tokios dienos vakarą praleisti besimėgaujant

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-10618708958014518762010-10-06T15:31:00.001-05:002010-10-06T15:33:13.948-05:00

Žinau, žinau, dar visai ne žiema, ir sniego pas mus dar tikrai nėra, o širdyje dar net ne ruduo, tačiau taip jau nutiko, kad paskutiniu metu visaip kaip eksperimentavau su vandeniu, o ypač su jo šaldymu ir tirpinimu... Ir štai, kas dieną tvarkingai šaldytuvo kameroje užšąlantis vanduo vieną rytą padarė man staigmeną, sugalvojęs kokiu tai būdu surengti stikliniame dubenyje štai tokį ledo kristalų

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-68602376411351785172010-09-25T09:25:00.001-05:002010-09-25T09:43:42.661-05:00

Kas per vienas tas HDR paklausit? Angliškai tai šifruojasi kaip High Dinamic Range, lietuviškai būtų kažkas panašaus į platų dinaminį diapazoną... Plačiau apie tai nesiplėsiu, nes galite apie tai pasiskaityti internete, kad ir pvz., čia. Na, o užsiėmiau šiais žaidimais (tikrąja šio žodžio prasme), kaip visada, vedina FB besimokančiųjų fotografuoti „komandos“. Pradžioje bandžiau pamedžioti kadrų

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-70478871162811509842010-09-14T16:37:00.000-05:002010-09-14T16:37:56.056-05:00

Kažkaip pasinešiau pastaruoju metu į fotografiją... Žiūriu, kad tai tampa savotiška meditavimo priemonė. Išeinu, pamedžioju, atsigaunu, galiu gyvent toliau... Ta proga ištempiau penktadienį Darių į Čikagą. Mat prireikė kadrų FB fotografuojančiųjų grupelės užduočiai... Šalia to ir šiaip nutarėm atsipalaiduoti bei paslampinėti po miestą. O kad jau ant bangos šiuo metu pas mane juodai balta

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-28659563630712939642010-09-05T14:07:00.002-05:002010-09-07T10:13:23.976-05:00

Fotografuoti saulėtą dieną – nemažas iššūkis... Ypač, jei tai – 6 asmenų šeima, ir visus reikia kažkaip sugaudyti toje saulės ir šešėlių margalynėje... :) Taip jau gavosi, kad fotosesijos laikas buvo suplanuotas gerokai iš anksto, tėdėl koks jau pasitaikė oras, tokį jau ir turėjom, nepaisant to, kad stengėmės fotosesiją daryti kuo anksčiau ryte, kol saulė nepasiekusi zenito... Tobulėjimui, kaip

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-50703758619970052062010-09-03T12:07:00.054-05:002010-09-05T13:11:54.809-05:00

Mane pažįstantiems turbūt nereikia sakyti, kad aš su gėlėmis per daug nedraugauju :) Bet kad jau „prasidėjau“ su besimokančiais fotografuoti, tai jau iš principo nesinori praleisti nei vienos iš temų... Žodžiu, kai buvo paskelbta tema „Gėlės“, nebeturėjau kur trauktis. Tiesą pasakius, nelabai radau laiko ieškoti gėlių. Todėl teko čiupti namie stovinčias džiovintas rožes, su kuriomis pradžiai

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-79484819167368082392010-09-01T23:32:00.016-05:002010-12-02T13:51:22.709-06:00

Nori nenori, kasmet, atėjus rugsėjo 1-ajai, mintimis grįžti į tuos mokyklinius prisiminimus, išvakarėse lyginamą uniformą, iškrakmolintų nertų uniformos kalnieriukų siuvimą, blizginamus naujus batus bei prie jų padėtas baltas kojines iki kelių... rugpjūčio gale rušiuojamus sąsiuvinius, pieštukus, parkerius, pirmosiomis mokslo metų dienomis lenkiamus sąsiuvinius, knygas ir tą naujo mokslo sezono

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6807768621359567300.post-16169450076281629672010-08-23T10:58:00.002-05:002010-08-23T11:01:41.791-05:00

Kurią tai dieną, užkrėtusi Darių ir visą jo šeimą giminės medžio sudarymu, skanavau senas jų giminės nuotraukas... Ir žinote – nuliūdau, kad su laiku dingo ta nuostabi tradicija (mano akimis žiūrint) – kas kiek tai laiko eiti į fotoatelje ir nusifotografuoti, o paskui imti ir tas nuotraukas išsiuntinėti savo artimiausiems bičiuliams, giminėms... Nes kai man pačiai iškilo klausimas, kokią savo

agnėhttp://www.blogger.com/profile/07886184029182239780noreply@blogger.com3