Profesoriui Liutaurui – 5 mėnesiukai

Ne vienas turbūt regėjot Adelės Enersen nuotraukų seriją, kur jos mažytė dukrelė miegodama tampa įvairiais pasakų ir kitokių istorijų personažais... Negalėjau atsilaikyti nepasinaudojusi jos idėja... Bežiūrėdama į savo rimtuolį 5-mėnesinuką negalėjau susilaikyti nesukūrusi jam aplinkos, atspindinčios jį šiuo metu... Taip gimė šiandien štai toks vaizdelis:

Tiesa, prieš šį vaizdelį buvom laikinai įlindę į stalčių... Ten gerai pakrapštę galvas ir radom „profesoriaus“ personažą... :)

Toks štai šiandien mūsų rimtuolis, kuris vis dar tingi vartytis (tiesa, vieną kartą prieš porą savaičių atsitiktinai atsivertė nuo pilvuko ant nugarytės, bet, matomai, neliko itin sužavėtas, tad nusprendė tam kartui ano manevro nekartoti... Užtat labai mėgsta „šnekėti“ visokio plauko mažiau ar daugiau artikuliuotais garsais, pagardindamas juos, savaime suprantama, nesustojančiu seilėtekiu... Bet dantukų dar nesimato. Na ir gerai – taikūs mes, neketiname dar kandžiotis... Taip pat labai mėgstamas užsiėmimas – „valgyti“ visokio plauko medžiagas ir audinius – matomai senelio siuvėjo genai pramuša... Todėl labai tinka kaldros, įvairios pagalvėlės, virtuviniai rankšluostukai, kojinės ir panašūs tekstilės gaminiai... Užburiantis reikalas – bėgantis vanduo. Ypač virtuvėje, kur, atsimušdamas į plieninės kriauklės paviršių, teška sukurdamas įvairiausius mirgėjimus ir raibuliavimus... Na ir, tiesa, be konkurencijos „žaislas“ numeris vienas – sintezatorius, kurio klavišai žybčioja. Panašu, kad muzikalus vaikis pasitaikė, vienok...