Žodžiu, mažasis mūsų pilietis, kuriam vis dar nerandu laiko sutvarkyti paso dokumentų, toliau auga besilaikydamas dramatiškojo surauktų antakių riterio vaidmens, kartais paįvairindamas savo kasdienybę išraiškingais pirštukų „šokiais“, pakišančiais naiviai mamytei mintis apie arfininko profesija... O kol tą profesiją reikės pasirinkti, tam kartui pagaliau išmokome maudytis be riksmų. Čia turbūt reikėtų mintį suformuluoti kitaip: tėveliai pagaliau susiprato, ko gi reikia tam mažam varliukui, kad jis pamėgtų maudynes. O reikia, pasirodo, visai nedaug – tiesiog didelės vonios šilto vandens (kuo šiltesnis, tuo smagiau) ir tėvelio rankų... :) štai tada galima kalbėti apie kažką panašaus į tokį rezultatą:
Na, o kai vaikas laimingas, tai ir tėveliai laimingi. Arba atvirkščiai: kai tėveliai laimingi, tai ir vaikis laimingas:
Pranešimai
4 komentarai:
Jega, ypac paskutine foto :D
Smagiai augat, taip ir toliau :)
O kokia daili šypsena. Gražiai augat.
Gražuolis mažulis. Šypsenų princas :) Sveikinu su 2 mėnesiukais.
Man labai patinka jūsų riterio suraukti antakiai :) Jau toks su nuomone žmogeliukas, kad griūk vietoj ;)
Rašyti komentarą